Pasibaigus Šiaurės šalių savaitei

Kiekvienais metais lapkričio mėnuo kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės  šalyse „Norden“ federacijos skelbiamas šiaurietišku mėnesiu. Pirmąją savaitę šių šalių bibliotekose vyksta garsinis šiaurės šalių literatūros kūrinių skaitymas prie žvakių šviesos. Kažkas yra pavadinęs šią skaitymo akciją „Šviesos ir skaitymo švente tamsiausiu metų laiku“.

Mūsų mokyklos biblioteka taip pat įsijungė į šį gražų renginį. Tuo labiau, kad šių metų Šiaurės šalių savaitės tema-draugystė. „Ko ieškau draugystėje? Beveik nieko, bet kartu kažko daugiau, nei rasčiau vienas.“-pasakė norvegų poetas Stein Mehren. Draugystė - vienas svarbiausių tarpusavio santykių. Mažai kas gali mums suteikti didesnį saugumo jausmą nei žinojimas, kad turi gerą draugą. Nostalgiškai prisimename vaikystę ir vaikystės draugus, kurie mums visą gyvenimą išlieka ypatingai brangūs. Gerą draugą turėti yra svarbu, bet ne ką svarbiau ir pačiam mokėti būti draugu. Tokias ir panašias mintis išsakė pradinių klasių mokiniai susirinkę į vaikų skaitymus“ Auštant“. Antradienį prie žvakių bibliotekoje draugiškai šnekučiavomės su trečiokais ir antrokais, o ketvirtadienį-su ketvirtokais. Pasikalbėję apie draugystę, perskaitėme  Maria Parr Vaffelhjarte  pasakojimą „Kaip aš sudaužiau Leną“. Tai pasakojimas apie visiškai kitokią draugystę - berniuko ir mergaitės draugystę idiliškame vaikystės pasaulyje. Su trečiokais pakalbėjome ir apie gyvūnų-Mamūlės  Mū ir Varnos nuoširdžią, nuspalvinta nepaprastais  nuotykiais -draugystę. Į klasę trečiokai grįžo nešini linksmais galvosūkiais apie šias dvi drauges.

Draugystė - viena bendrumo formų. Labai tikiuos, kad būtent bendrumo jausmas mus lydėjo visą  savaitę. Skaitydami ir klausydamiesi skaitymų, pagalvojome apie visus tuos, kurių nepažįstame, bet kurie tą akimirką skaitė, klausėsi ir jautė tą patį. Nepaisant to, kad esame skirtingose šalyse.