Vasario 19 dieną mokykloje lankėsi ekspedicijos ,, Karlagas‘15“ dalyviai Paulius Saudargas, Eglė Švabauskienė, Goda Karazijaitė. Ši ekspedicija – tai ketvirtoji tradicinė istorinės atminties ekspedicija į Kazachstane veikusį vieną didžiausių lagerių visoje SSRS GULAG‘o sistemoje. Jauni žmonės pasidalijo  savo įspūdžiais iš Karlago, kitų mažesnių lagerių Steplage, Pesčianslage, kur kartu su milijonais įvairių tautų politinių kalinių kalėjo ir tūkstančiai lietuvių. Ekspedicijos dalyviai 5-10 klasių mokiniams plačiau papasakojo apie Spasko, ALŽIRO lagerius, Mamočkino" ("Mamyčių") kapines.                                               

    Spaskas - po Antrojo pasaulinio karo įsteigtas ypatingasis lageris, kuriame didžioji dauguma kalinių buvo neįgalieji ir nepagydomi ligoniai. Praktiškai į Spaską iš kitų lagerių kalinius suveždavo mirti, tačiau net ir sunkiausi ligoniai buvo varomi į darbą. Dirbo net akli, kurti, rankų ar kojų netekę žmonės: berankiai iš akmenų karjerų nešiojo akmenis statyboms ant kaklo pakabintuose maišuose, aklieji - pririšti prie reginčiųjų ir pan. Daugiausia kalinių buvo iš Vakarų Ukrainos ir Baltijos valstybių - čia buvo vežami partizanai, jų rėmėjai ir ryšininkai, kunigai bei inteligentija. Lietuviai Spasko lageryje sudarė net 20 proc. bendro politinių kalinių kontingento.

Memorialinėse kapinėse, kuriose skaičiuojama yra palaidota daugiau nei 5 tūkst. žmonių, dabar stovi paminklai atskiroms nuo stalinistinių represijų nukentėjusioms tautoms.

    Ekspedicijos dalyviai lankėsi Karlago administraciniame centre - Dolinkoje bei šalia esančiose lageryje kalintų moterų vaikučių kapinėse, vadinamose "Mamočkino" ("Mamyčių"). Lageryje gimę mažyliai, jeigu išgyvendavo, būdavo atimami iš motinų ir perduodami kūdikių namams, kur jų tapatybę suklastodavo, kad mamos jų niekada neberastų...

"ALŽIR" - liūdnai garsus "Akmolinsko tėvynės išdavikų žmonų lageris" prie Astanos, Kazachstane. Čia sovietai represavo neįtikusių politinių kalinių žmonas ir vaikus, kuriuos atimdavo iš motinų vos jiems išmokus šliaužti... viena iš labiausiai ašaromis sulaistytų žemių pasaulyje... Spec. moterų "Alžiro" lageryje, veikusiame 1937-1953 m., buvo kalinamos net 62 tautybių moterys. Kalintos vadinamųjų "liaudies priešų" žmonos, seserys ir dukterys. Moterys daugiausia dirbo netoli veikusiame siuvimo fabrike, o dėl blogo maitinimo, vergiškų sąlygų ir atšiauraus klimato (temperatūra vasarą siekia +40, o žiemomis - net -40, be to čia siaučia stiprūs stepiniai vėjai), daugybė jų taip ir negrįžo. Vaikai iš jų buvo atimami ir perkeliami į globos namus vos pasibaigus žindymo laikotarpiui. Šiandien buvusio lagerio vietoje veikia muziejus, kuriame stovi ir lietuvių moterims skirtas atminimo memorialas.