top of page

Spalio  26-ąją tikybos mokytoja Eglė Jažauskienė bibliotekoje vedė 2 pamokas su aštuntokėmis ir devintokais. Mokytoja norėjo kalbėti su mokiniais apie Vėlines netradicinėje aplinkoje. Prie apskrito stalo kartu su mokiniais buvau pakviesta ir aš – bibliotekos vedėja. Pokalbiai buvo pradedami švelnia giesme, pritariant gitarai. Merginos skaitė rudeniškas eiles apie trapią žmogaus egzistenciją šioje žemėje (J. Strielkūno „Žiedas vėjuotą rudens dieną“, V. Mačernio „Rudens žodžiai“). Mokiniai dalinosi savo mintimis apie lapkričio 1-osios prasmę, Vėlinių tradicijas seniau ir dabar. Vaikai buvo paprašyti pasiimti knygas, kurios buvo iš anksto parinktos pokalbiui. Tai „Lietuvių folkloro chrestomatija“, Pranės Dundulienės „Senieji lietuvių šeimos papročiai“, D. Brazytės-Bindokienės „Lietuvių papročiai ir tradicijos“, S. Kavaliausko „Senovės lietuvių deivės ir dievai. Mitologinės būtybės“. Paskaitę ištraukas apie mūsų tautos požiūrį į mirtį, mirusiojo vėlę, gražų atsisveikinimą su artimaisiais, keletą užrašytų senų žmonių pasakojimų, mokiniai dalinosi savo pamąstymais. Mokytoja Eglė papildydavo mokinių mintis, pasiremdama krikščioniško mokymo tiesomis. Abi pamokos buvo labai šiltos ir, manau, niekam neprailgo.

bottom of page